taškyti

1 taškýti, tãško, tãškė K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; SD¹124, SD255,291, R, MŽ, Sut, N, M, L iter. tėkšti. 1. tr., intr. DrskŽ, LzŽ, Žr daryti, kad tikštų kokio skysčio purslai, lašai: Mažoj įlankėlėj maudėsi pulkas vaikų ir linksmai šūkaudami taškė vandenį J.Balč. Kiškis bėgdams balas tãškė JD193. Kam ant stalo pieną taškái? Vkš. Šluotą pasidirbo ir tãškė nuodus [musėms] Slm. Vargs [seniau], purvą taškýs – nė sirgs, nė nieko [vaikai] Krš. Vėjas šniokščia taškydamas lytaus ir sniego lašus Žem. Prakaitą tãškė, ale plikų meisų nerodė (nesinuogino), a karšta, a ne Krš. Risčia jojant tãško Dkš. | prk.: Tai ūsuotasis kalvis, mosuodamas kūju, taško žiežirbas rš. | refl. Rtr, Trk: [V]andenį vežant diečkon lentelę anmesdavo, tai nestaškýdavo, nesplakdavo Švnč. Tãškos purvai nuo kojų arklio, nuo tekinio J. Mušės, kraujai taškės Šts. Kap davės lapė miškan čia per balą, tai vanduo tiktai tãškos, kap lekia Aps. Kokios skanios silkės buvo senovė[je] – taukai taškýdavos iš nugaros Pp. Kai duosme valgyt raugienę, tik tãškos bliūdas Dglš. Valgo batvinius, net tãškos Klt. Net iš lovių tãškos, kai ryja kiaulės Klt. Ateina rudinelis – purvynai taškýsias Krš. ║ refl. būti aptaškomam: Bėga kraujas – sienos tãškosi Žln. 2. tr. I, J šlakstyti, laistyti ką kuo: Kainas šaudė iš džiaugsmo aukštyn ir taškė praeivius raudonu purvu A.Vien. Išeina spiečius, tai tãško vandeniu, kad toli neskrist Alz. Bangos putodamos šoko ant pylimo ir taškė namelius rš. | refl. Vb: Vaikai, liaukitės su vandeniu taškýties! Vkš. Nestãškai, regi, kad žmones eima LzŽ. Kilo vėtra, bangos daužės, baltom putom taškės S.Nėr. | prk.: Tiltas, žemai upelis pro akmenis sidabru taškosi, šneka J.Paukš. 3. intr. Upt, Stč nesmarkiai lyti, lašnoti: Nelyja, ale ben kiek tãško Kp. Lietus buvo pradėjęs taškýt Ėr. | refl.: Nelyna, tik taip tãškos Krš. Vieną dienelę prasitūrėjo nelijus, o šiandien i vėlek tãškos Rdn. Lijo lijo, tãškės tãškės – ir slenkstis supuvė Vrn. Tãškosi kasdien Drsk. 4. refl. pūškintis, pliuškenti: Mituvoje dar kelerių metų būdamas taškiausi, o paūgėjau – ir drožiame prie Nemuno sp. Avis įkrito į griovį, tãškos i burbuliuoja Bsg. Pasisėmė sklidiną kibirą vandens ir ėmė taškytis, praustis J.Paukš. Pliurzoties, taškýties (skalbtis) boboms tik paduok! Krš. Mazgot drapanas ir kieme galima, nėra čia ko taškýtis gryčioj Rgv. ^ Duosiu galvon, tai net velnias batviniuos taškỹsis! Skp. 5. tr. purškiant, krečiant kuo dengti: Motriškos po sodną obelis moliais taško Žem. ^ Arklys buvo lygu taškýtas, kad juodas pradeda balti Šts. 6. intr. eiti šlapiu keliu: Kur ne kur sublerba žydai taškydami ant namų Žem. 7. tr. šnek. mėtyti, svaidyti: Įsiutęs pradėjo viską nu stalo taškýti Vkš. Kaži ką meta, taško iš vežimo Pt. Skubėjo, skuto, taškė į vandenį bulbes, net aslą pritaškė Žem. Taško kortas (lošia kortomis) dieną naktį ir niekus tauzija TS1901,6-10. ^ Jaunas i pyragą taškei, o pasenęs nei duonos neturi LTR(Vdk). ║ mėtyti, svaidyti kuo į ką: Jaunesnieji užniko mergas velėnomis taškyti, ir tos nepasiduodamos laidėsi priešais Žem. ║ sklaidyti į šalis, blaškyti: Dantinė mašina tãško grūdus, išplaka į šalis Šts. O ir pririšo bėrą žirgelį prie alyvos šakelės. Ei, tãškė blaškė bėras žirgelis prie alyvos šakelės JD681. Senio pėdas vaikščiotąsias šluotele taškysiu, o žodelius kalbėtuosius į vyželę pysiu LTR(Nm). | refl.: Iš pradžios mašina neduodavo kult – grūdeliai taškosi (barstosi) Br. 8. tr. šnek. mušti: Už ką tave tãškė tėvas? Ktk. Girtas kaip žvėris, namon parėjęs, mušė, taškė pačią!.. Pt. Kraujai eina, čirškia, o jį vis dar tãško Vlk. Oi, bobel, netaškýk vyro ausų – visumet ras priplaikesnių Rdn. Poni buvusi nedora – per ausis taškiusi, rykštėmis tvojusi Žem. | Ai tãškė blaškė pušų šakelės mano skaisčius veidelius JD623. | refl. tr., intr.: Čia vieną dieną snukius tãškos, čia kitą dieną vėl geruoju Vkš. Tinai viduo karas, tãškos svietas Krš. ║ pliauškinti: Nieko nebenusitveri, tik su čigonais delnus taškyti [mainikaudamas arkliais] J.Balt. 9. tr. šnek. daužyti, trupinti: Vyresnysis sūnus Beržas buvo toks stiprus, kad miške ąžuoline buože taškydavo kelmus A.Vien. Anglų orlaiviai taškė vokiečių miestus rš. 10. tr. Alk, Plv, Šil, Gs, Šn šnek. daužant ką daryti (kulti, velėti ir pan.): Ir aš taškýdavau (velėdavau) ant lentos pasidėjus Žg. Linų saują rankoj laiko ir tãško Klvr. Moterys tãško linus Mrj. Tãško kol žalius javus – a tura proto?! Rdn. 11. refl. trankytis (apie griaustinį): Tãškos perkūnas, žaibai Sug. 12. tr., intr. Jrb šnek. švaistyti, eikvoti, mėtyti (ppr. pinigus): Nemoka muno vaikai piningo taupyti: į kairę, į dešinę tãško Vkš. Niekams netaškýk pinigų Rs. Tãško piningus ta viendienė, nieko netura Krš. | refl. Vkš: Netaškýkias taip su piningais, ne dvare sėdi! Krš. Ne gaspadinė – tãškos su ėdimais į visas puses Krš. 13. refl. Blnk šnek. šiurkščiai, piktai šaukti, bartis, draskytis: Piktumėlis žmogaus! Kad ėmė taškýtis, misliau, kad ir langus ištrupins An. Pajudyk ją, tai kap paplavų statinė ims taškýtis Dkš. 14. refl. šnek. vargti: Jis vienas tãškos tãškos, dirba nuo ryto lig sutemos Šmn. Vyras pabėgo, tie alementai tik susiėdymas – tik murdomos, taškomos Krš. 15. tr., intr. šnek. godžiai valgyti: Talka kad tãško, tai tãško parpelius! Dgl. Jau aš gerai valgau, ale tu ir už man geriau taškaĩ Ds. Taškýkit, vaikeliai, sriubą, kol neataušta Sk. 16. refl. šnek. ištvirkauti: Gėrė velnienė i su vyrais tãškės Krš.

◊ myžalaĩ tãškosi po gálvą vlg. apie nerimtą žmogų, neišmanėlį: Myžalaĩ tãškos po gálvą Lk. žõdžiais taškýtis užgauliai, įžūliai kalbėti: Kas kiek, ji ir tãškosi žõdžiais Kn. Skaudu, ka taip vaikas žõdžiais tãškos Rdn.

\ taškyti; aptaškyti; atitaškyti; įtaškyti; ištaškyti; nutaškyti; pataškyti; partaškyti; prataškyti; pritaškyti; raztaškyti; sutaškyti; užtaškyti